SPALIO 9 d.

18.00 | VKC „Draugystė“ (Parko g. 7)

Muzikinis spektaklis „Žmogaus balsas“ – tai devynių paveikslų mozaika, atspindinti vidinę moters kelionę per tragiškas gyvenimo patirtis ir jos išgyvenimus. Liūdesį, nusivylimą, keršto troškimą,
neapykantą ar aistrą išprovokuoja Žmogaus balsas telefoninio skambučio metu priverčiantis atgaminti ir išgyventi tai, kas pamiršta.

Spektaklio (mono operos) muzikinė medžiaga (klavyras) pritaikyta dviems aktorėms (vokalas ir klavinova), suskaldyta į devynis apjungtus muzikinius numerius ir aranžuota naudojant specifinius
aktorinio dainavimo, štrichuoto akompanavimo bei sceninės ritmikos metodus.

Trukmė – 50 min.

19.30 VKC „Sedulina“ (Vilties g. 5)

Audiovizualinis spektaklis be žodžių apie Žaną Kokto

REKOMENDUOJAMA: N-12, norintiems pasigrožėti menų sinteze ir puikiu aktoriniu darbu
Spektaklyje naudojamos mirksinčios šviesos ir dūmai.

Spektaklyje naudojama nedaug teksto, kuris pateikiamas anglų kalba.

Profesionalių scenos menų kritikų ir tarptautinių festivalių įvertintas „Diletantas“ pasižymi skirtingų medijų montažu, beveik bežode vizualine raiška ir įtraukiančia sapniška atmosfera. Tai vienas įspūdingiausių praėjusio sezono kūrinių, kuriame telpa XX a. pirmos pusės meno istorija, ekstravagantiška Jeano Cocteau asmenybė, netikėti medijų sprendimai ir žavus diletanto
personažas, įkūnijamas trijų Auksinių scenos kryžių laureatės Airidos Gintautaitės.

Spektaklis kviečia žiūrovus į Cocteau pasaulį, kur meninės ribos išnyksta, suteikdamas žiūrovui unikalią galimybę patirti daugialypę meno sintezę ir skatina auditoriją susimąstyti apie meninio
eksperimentavimo ribas bei galimybes. Cocteau fenomenas perteikiamos pasitelkiant šiuolaikines technologijas ir skirtingus teatrinės raiškos būdus: medijų meną, animaciją, draminę vaidybą,
mechanizuotą scenografiją, lėlių, objektų ir šešėlių teatrą, garsines manipuliacijas ir kitas šiuolaikinio teatro priemones. Kūrybiniame procese spektaklio kūrėjai naudojosi dirbtiniu intelektu,
išmaniąja garso klastote ir judesio fiksavimo technologija.

Plačiau: https://teatrodromas.lt/diletantas-kosmos-theatre/

 20.30 VKC „Draugystė“ (Parko g. 7)

anglų, ukrainiečių, hebrajų ir rusų kalbomis

Spektaklio pagrindas – Levo Kloco pasakojimas apie pirmąją karo naktį. Tai Izraelio lėktuvo skrydžio istorija – lėktuvo, per atsitiktinumą atsidūrusio Kijeve ir priversto pakilti jau prasidėjus
Rusijos agresijai prieš Ukrainą. Šis spektaklis – tai ne kronika, ne dokumentas, o teatrinė fantazija, pastanga pažvelgti į vidinį pasaulį žmonių, atsidūrusių ypatingose sąlygose, kai sprendimą priimti reikia akimirksniu, o klaidos kaina – žmogaus gyvybė.
Kaip žinome, karo veidas – ne moteriškas, bet spektaklyje apie įvykius pasakoja moteris, Izraelio lėktuvo piloto ir orlaivio vado žmona. Ji skaito vyro dienoraštį, kartu su juo išgyvena tos nakties
minutes ir sekundes, atskleisdama tai, kas paslėpta šykščiuose užrašuose. Ir, atrodo, ji atranda tai, be ko žmogaus gyvenimas neturi prasmės.

______________________________________

SPALIO 10 d.

15.00 VKC „Sedulina“ (Vilties g. 5)

Spektaklis rekomenduojamas jaunimui nuo 15 metų ir vyresniems

Kam gi skaityti „Anykščių šilelį“, jei šios poemos grožį ir siaubą galima patirti ne tekste, o teatre? Juk žiūrovams pakanka žiūrėti, klausyti, kai ką uosti, jausti. Būtent šiuos pojūčius savo kūrinyje
apie šilelį minėjo jo autorius poetas Antanas Baranauskas. Prie poemos prisiliesti panoręs teatro „Cezario grupė“ aktorius Paulius Čižinauskas sako O, dievaičiai! Kiek begrybauju po A. Baranausko „Anykščių šilelio“ tekstą, vis aptinku negirdėtų
neregėtų žodelių. Ar jie valgomi, ar nuodingi, nežino daugelis žmonių. Kaip keista: „Šilelis“ verstas į dvi dešimtis pasaulio kalbų (daugiau tik Kristijono Donelaičio „Metai“), tačiau lietuviškai
įkandamas ne per lengviausiai. Todėl randasi noras jį išversti į dar vieną kalbą – scenos. O scenos kalbėtojai ieško ne tik teksto reikšmių, bet ir skambesio prasmių, į kompaniją pasitelkia muzikos
vibracijas bei kūno gestikuliacijas. Taigi kviečiu kompozitorę Ievą Mariją Baranauskaitę ir imamės „Šilelio“ vertimo į scenos kalbą. Šis bandymas galbūt ne pirmas Lietuvos teatre, bet svarbiausia,
kad mums patiems smagus „Anykščių šilelis“ kūrėjai kviečia patirti A. Baranausko poemos skambesį on stage arba en escena,
kitaip sakant, scenoje, į lietuvišką tekstą įterpdami ir porą užsienio kalbų, kuriomis pagerbta žymioji poema, bei įpūsdami į „Šilelį“ elektroninio pianino vėjų Vaidinime naudojamų vertimų ištraukų autoriai: Peter Tempest (anglų k.), Carmen Caro Dugo
(ispanų k.)
Trukmė – 60 min.

17.00 VKC „Draugystė“ (Parko g. 7)

su Euripido tekstais, lenkų kalba su subtitrais anglų kalba

Cheironomija yra gestų kalbos menas, kai gestai lydi ištartus žodžius. Žinių apie cheironomiją šaltiniai siekia Senovės Graikijos teatrą, o Gardzienicės teatre sukurtos abėcėlės gestai savo pavyzdžius randa to laikotarpio vazų paveiksluose, skulptūrose ir bareljefuose. Mūsų cheironomija pasirodė esanti labai patraukli priemonė teatro kūryboje.
Aktorė Joanna Holcgreben nusprende sukurti savo solinę Euripido dramos versiją, remdamasis pasirinktomis šios tragedijos ištraukomis, kurioje puoselėja cheironomiją.

Režisūra, dramaturgija, muzikinė dramaturgija, scenografija, multimedija, apšvietimas ir subtitrai
– Joanna Holcgreber
Muzika – prof. Maria Pomianowska, Wojciech Lubertowicz
Euripido „Elektros“ vertimas – Jerzy Łanowski
Žudimo animacija - Daniel Tumanowicz, Rafał Tumanowicz
Trukmė – 55 min.

18.30 VKC „Sedulina“ (Vilties g. 5)

JANUSZ STOLIARSKI (Lenkija, Teatr ósmego dnia).
„LAIMINGA ŽVAIGŽDĖ. Transformacijos“ pagal F. Kafką,
lenkų kalba

Kiekvienas savaip išnyra iš požemio pasaulio, aš – per rašymą“, – laiške Gretai Bloch pažymėjo Franzas Kafka.
Kaip aktorius išnyra iš požemio pasaulio? Žinoma, žodžiais, gestais, žvilgsniais. Tačiau lygiai taip pat akivaizdu, kad kartais jiems padeda ir tyla, ramybė, išraiškos griežtumas, griežtumas. Atsisakyti to, ką vadiname vaidyba. Dingti nuo scenos – irgi.
Galbūt tokiomis akimirkomis atsiskleidžia magijos esmė, iššaukiant nematomą gyvenimo spindesį tikruoju vardu. Nes Kafka, paradoksaliai, buvo didysis jos panegirikas. Atkaklus laimingos žvaigždės ieškotojas, kaip rašė laiške Felicjai Bauer.
Jis šiai žvaigždei ir jos paieškoms davė įvairius pavadinimus. Kartais jis ją vadino badu („Bado meistras“), kartais jis ieškodavo laimingos žvaigždės pomirtiniame gyvenime („Aš lankiausi pas
mirusiuosius“). Savo monodramoje (kuri remiasi tokiais kūriniais kaip „Pranešimas akademijai“, „Metamorfozė“ ir „Bado meistras“) Janusz Stolarski kartoja rašytojo žodžius, bet galiausiai nutyla,
leisdamas kalbėti tik savo kūnui, paliestam Kafkos personažų buvimo, leisdamas kalbėti erdvei, kurioje jis juda, kuriai pasiduoda ir kurioje galiausiai išnyksta. (Łukasz Musiał)

Scenarijus: Janusz Stolarski, Łukasz Musiał
Režisierius ir atlikėjas: Janusz Stolarski
Muzika: Sebastian Dembski
Vaizdo klipas: Tomasz Jarosz
Scenografija ir grafinis dizainas: Tomasz Ryszczyński
Šviesos dizainas: Arkadiusz Kuczyński
Trukmė – 70 min

19.30 VKC Teatro alėja (Vilties g. 5)

Lenkų kalba, su lietuviškais titrais

„Raudonosios Armijos Karininko Užrašai” – tai Sławomiro Gaudyno ir Edvardo Keiziko duetas, kuriame satyrinis mono spektaklis yra pateikiamas sovietinio karininko dienoraščio forma, apie žmogų, kuris 1939 m. rugsėjį išlaisvino Vilnių ir Lydą, o paskui ten pasiliko vokiečių okupacijos metais. Tai groteskiškas, bet itin kartus žvilgsnis į žmonių likimą sovietų ir vokiečių okupacijos
metais. Gaudynas preciziškai perteikė Piaseckio išsilavinusio sovietinio kario mąstymo ir elgesio būdą, jo žavėjimąsi ideologija ir Sovietų lyderiu. Jis pašiepia komunistinę propagandą, jos
pompastišką stilių, įžūlų melą ir antihumanistinį būdą siekti teoriškai aukštų tikslų. Edvardo Keiziko herojus – tai be galo savimi patenkintas ir savo pasiekimais besididžiuojantis
Miška Zubovas, proletariato gynėjas. Slavomiro Gaudyno nupieštas vaizdas yra kupinas karčios ironijos. Jei pliki faktai prieštarauja propagandiniams šūkiams, tuo blogiau faktams. Šiame mono spektaklyje parodomas pasaulis, kuriame pirmoje vietoje yra valstybė, o ne žmogus. Kuriame kiekvienas autoritetas visada turi būti garbinamas ir gerbiamas. Kur niekada nevalia sakyti, ką galvoja, kur visur reikia matyti priešą, visus įtarti, kur niekuo negalima pasitikėti. Nes komunistinė mintis yra didesnė už racionalų mąstymą, ką liudija ir ne tokie tolimų laikų pasauliniai įvykiai“. Jonas Vaitkus

Režisierius: Sławomir Gaudyn (Lenkija)
Šviesos ir garsas: Artur Armacki, Kšyštof Takeliun
Meno vadovė: Lila Kiejzik
Pareigūnas M. Zubow: Edward Kiejzik
Pareigūnas NKWD: Grzegorz Jakowicz, Marek Pščolovski

Trukmė – 70 min.

 21.00 VKC „Sedulinos“ (Vilties g. 5)

KONSTANTIN SARANTOPOULOS (Vokietija, Theater am Olgaeck)
„FAUSTAS“ pagal J.W. Goethe,
anglų kalba

Nebe jaunas, bet gerbiamas mokslininkas, tyrėjas ir profesorius, daktaras Faustas nepatenkintas savo likimu. Per savo gyvenimą jis perskaitė tūkstančius knygų, tyrinėjo gamtą ir netgi dvasių
pasaulį, kad suprasti gyvenimo prasmę, tačiau yra vienišas ir negali pilnai mėgautis gyvenimu. Nelaimingas, jis bando nusižudyti nuodais. Dievas, tikintis Fausto gėriu, lažinasi su velniu Mefistofeliu. Jiedu nori išsiaiškinti, kuriuo keliu Faustas galiausiai pasuks – gėrio ar blogio. Velnias Mefistas pasitelkia visus savo magijos ir gundymo įgūdžius, siūlo Faustui pinigų, kelionių ir atjauninimo procedūrą. Faustas priima jo pasiūlymą. Jis vėl tampa jaunas ir žavus, pradeda mėgautis gyvenimu, patiria didelę meilę jaunai merginai Gretchen ir yra pasirengęs už jį mirti. Velnias Mefistas turėtų gauti jo sielą. „Fausto“ medžiaga siekia viduramžių legendą. Nors parašyta beveik prieš 200 metų, tai - apie šiuolaikinius žmones, kurie beveik nepažįsta ribų savo troškimams ir žinių troškimui.

Režisierė: Nelly Eichhorn

Trukmė – 55 min.

—————————-

SPALIO 11 d.

16.00 VKC kino salė (Parko g. 7)

LIDIJA DANILČIUK (Ukraina, Teatras krepšelyje)
„RIČARDAS PO RIČARDO“ pagal Williamo Shakespeare’o istorinę kroniką „Ričardas III“
ukrainiečių ir anglų k.

„Teatras krepšyje“ įsikūrė 1997 m. Lvove, nuo 2004 m. grupė, kurią iš tikrųjų sudaro tik dvi moterys – meno vadovė, režisierė, teatrologė Irina Volickaja ir aktorė Lidija Danilčuk – dirba
Kijeve, Nacionaliniame L. Kurbaso teatro centre.
„Yra dalykų, apie kuriuos norisi kalbėti pašnibždomis, o yra tokių, apie kuriuos norisi rėkti. Kažkuriuo momentu aš nemačiau kitos tokios aktualios pjesės nei Shakespeare’o ‚Ričardas III‘. Tik
mūsų Ričardo istorija prasideda tuomet, kai baigiasi šekspyriškojo Ričardo. Žiūrovui suteikiama laisvė pačiam spręsti, kur ir kada vyksta veiksmas: paskutinę naktį prieš mirtį, o gal ten, kur tenka
atsakyti už įvykdytus nusikaltimus ir tęsiasi amžinos absurdiškos žudynės, nuo kurių galima išprotėti net anapusiniame pasaulyje. Tai savotiškas perspėjimas žudikams, politikams ir
užkietėjusiems materialistams. Išsaugodamos pagrindines ‚Ričardo III‘ idėjas ir sentencijas, mes kūrėme ne fabulą, o Shakespeare’o kūrinio metasiužetą. Todėl tai, kas vaidina protagonistą, – vyras
ar moteris, neturi reikšmės. Ričardo arba Hamleto problema liečia visus, nepriklausomai nuo lyties.“ (I. Volickaja)
Veiksmas prasideda paskutine pjesės replika „Arklį, visą karalystę už arklį!“

17.00 VKC „Draugystė“ (Parko g. 7)

JURIJ FEDČUK (Lvovo srities akademinis Jurijaus Drogobyčiaus muzikinis ir dramos teatras)
„ŽURNALISTIKOS PAMOKA BE VEIDMAINYSTĖS“ Matejo Višnieko ir Radu Gilaš,
ukrainiečių kalba su anglų subtitrais

Jurijaus Drohobyčo teatras pristato pirmąjį kūrinio skaitymą. Spektaklio „Žurnalistikos pamoka be veidmainystės“ pagrindas – rumunų režisieriaus Radu Ghilasho sceninė versija rumunų dramaturgo Matejo Višnieko pjesės „Žmogus, iš kurio ištrauktas blogis“. Žurnalistikos žvaigždė Erikas Novitski žino, kaip pateikti aktualius įvykius, nuo ko pradėti dienos kroniką, ko reikia naujienų vartotojui, ir yra pasirengęs pasidalinti su susirinkusiais „tikrosios“
žurnalistikos paslaptimis.

Scenoje Jurijaus Fedčuko atliekamas monologas tampa filosofine pasakėčia apie šiuolaikinio žmogaus informacijos vartojimą ir jo įtaką realiai situacijai.

Scenografija: Radu Ghilas; Ukrainos nusipelnęs artistas Jaroslavas Danylivas
Muzikos aranžuotė Audrey Birka / Prancūzija
https://youtu.be/X1IvkMcpUc0?si=B5jnIvgLhceVH1X6

18.30 VKC „Sedulina“ (Vilties g.5)

IBRAHIM MIARI (JAV)
„TARPE“ autobiografinis monospektaklis,
anglų kalba

„TARPE“ – pusiau autobiografinė pjesė, tyrinėjanti palestiniečių ir izraeliečių tapatybės sudėtingumą ir prieštaravimus. Joje pasakojama apie Ibrahimą Miari, palestiniečių musulmonų tėvo
ir žydės izraelietės motinos sūnų, gyvenantį dviejų kultūrų sandūroje. Pjesėje nagrinėjamos gilios tapatybės, kultūros, religijos ir tradicijų temos, įrėmintos ilgalaikėje įtampoje tarp žydų ir arabų, izraeliečių ir palestiniečių. Su meistriškumu, sąmoju ir humoru pjesė peržengia politinių antraščių ribas ir atskleidžia gilesnes, asmenines kovas ir bendrą žmogiškumą, kurie mus visus jungia.