Andrius pasakoja, kad plaukimo treniruotėse veiklos netrūksta - vaikai mielai lanko baseiną, o tėvai noriai juos čia leidžia. Šiuo metu jis turi dvi sportines grupes. Taip pat vykdoma mokymo plaukti programa, skirta antrokams ir trečiokams, kurie su malonumu mokosi plaukti ir tobulina savo įgūdžius vandenyje.

Jo teigimu, svarbu ne tik išmokti plaukti, bet ir išmokti saugiai elgtis vandenyje bei prie vandens telkinių. Būtent todėl plaukimo pamokos vaikams tampa ne tik sportine veikla, bet ir svarbiu praktiniu įgūdžiu.

Andrius pasakoja, kad plaukimas nebuvo jo profesionali sporto šaka - pats jis 15 metų sportavo irklavimą. Su plaukimu susijusi veikla prasidėjo netikėtai: tuometinis Visagino sporto ir rekreacijos centro direktorius, plaukikas iš Ignalinos Eugenijus Rakitinas, pakvietė Andrių pradėti dirbti. Taip, jo teigimu, ir prasidėjo jo kelias plaukimo srityje.

Su irklavimu susijusi bazė Andriui turi ir asmeninę reikšmę - būtent čia prasidėjo jo sportinė karjera. „Viskas atrodė tikrai ne taip, kaip dabar“, - prisimena jis. Užsiėmimai vykdavo statybinio pobūdžio vagonėliuose, buvo naudojami seni elingai, o pati erdvė atrodė kur kas kompaktiškesnė.

2012 metais Eugenijaus Šuklino olimpinės žaidynės tapo svarbiu postūmiu projektui, o vėliau prasidėjo bazės statybos. Šiandien Andrius džiaugiasi čia esančia atnaujinta erdve - nuo 2021 metų, jo teigimu, sportininkai jau gali naudotis tokia gražia baze.

Visagino irkluotojų klubo nuotrauka

Andrius mano, kad jeigu žmogus nori veikti, veiklos Visagine tikrai suras.

„Jeigu žmogus tikrai nori veikti, suras veiklos netgi tokiame ramiame mieste“,

- Andrius Jančiukovičius.

Jo manymu, sunkiau gali būti tiems, kurie tikisi, kad juos kažkas kitas nuolat linksmins. Tačiau pačią miesto ramybę Andrius vertina teigiamai: „Ta ramybė mieste tikrai duoda savo tokio vaibo.“

Vaikams veiklos, jo teigimu, čia yra „krūva“ - irklavimas, plaukimas, futbolas, krepšinis, tinklinis, šaulių būreliai. Suaugusieji taip pat gali užsiimti tais pačiais dalykais, kuriuos renkasi vaikai, ir drąsiai atrasti sau tinkamą veiklą.

Minčių palikti Visaginą Andrius sako niekada neturėjęs. Ketverius metus jis gyveno Vilniuje, kur mokėsi universitete, tačiau „Aš vos ne kiekvieną savaitgalį grįždavau į Visaginą“, - prisimena jis.

Andrius mano, kad Vilniuje tiesiog nepritapo prie didžiojo miesto. „Vilnius, aišku, puikus miestas, nieko neturiu blogo apie tai pasakyti“ - tačiau pats miestas jam labiau tinka trumpesniam pabuvimui.

„Išvažiuoti į Vilnių, paturistauti, kažkur pasibūti - ok, bet gyventi man vis dėlto labiau prie širdies yra Visaginas“

 - Andrius Jančiukovičius.

Sporto reikalais Andrius yra aplankęs nemažai užsienio šalių. Vis dėlto, kad ir kur nuvyktų, jo ryšys su Visaginu išlieka. „Vis tiek pasilieka širdy tas noras grįžti“, - sako Andrius.

Andriaus Jančiukovičiaus nuotrauka  

Kalbėdamas apie mėgstamiausias Visagino vietas, Andrius pirmiausia išskiria ežerą. „Tikrai nuostabus ežeras“, - sako jis. Konkrečios vietos įvardyti nenorėtų, tačiau tarp mėgstamiausių išskiria ir miškus. Jam patinka tiesiog pasivaikščioti po mišką - „labai gražūs yra miškai“. Trečioje vietoje, jo manymu, galėtų būti alėja, kurią Andrius taip pat vadina jaukia.

Atvykti į Visaginą Andrius drąsiai rekomenduotų ir turistams. Jo manymu, miestą patogu pasiekti traukiniu ir autobusais, o veiklos turizmui čia tikrai pakanka. Jis išskiria „Litwild“ organizuojamus įvairius turus - plaukimą baidarėmis, išvykas dviračiais su didelėmis padangomis. Turizmo galimybių, pasak Andriaus, netrūksta ir žiemą - organizuojama nemažai pėsčiųjų žygių tiek mieste, tiek miške.

Turistaujantiems žmonėms Andrius rekomenduotų tiesiog apeiti miestą aplinkui. Jo teigimu, Visagine yra renovuotų takelių, miškų ir galimybių pasivaikščioti prie ežero. „Turim tikrai nemažai takelių ir vietų, kur galima pasivaikščioti“, - sako jis.

Aistės Mickevič nuotrauka

Pokalbio pabaigoje Andriui užduodamas žaismingas klausimas: jei Visaginas būtų gyvūnas, koks jis būtų?

Andrius Visaginą įsivaizduoja kaip gyvatę. Savo pasirinkimą jis sieja su legenda apie miesto pavadinimo kilmę – esą „Visaginas“ sudarytas iš dviejų dalių: „viską“ ir „gina“, todėl gali būti suprantamas kaip „viską gina“. Su šia legenda siejamas ir gyvatės simbolis – pasakojama, kad gyvatės šiose vietose buvo laikomos saugotojomis, globojusiomis čia gyvenusius žmones.

O jei Visaginą reikėtų apibūdinti trimis žodžiais, Andrius pirmiausia išskirtų miškus, gamtą ir ramybę. Tačiau kalbėdamas apie tai, kas jam svarbiausia Visagine, jis dar išskiria ir įdomius žmones, kilusius iš šio miesto. „Absoliučiai gamta, turim ir įdomių žmonių, kilusių iš Visagino, ir ramybė“, – sako jis.