Didžiausia rudens kino šventė – Europos kino festivalis „Scanorama“ – lapkričio 19–23 dienomis neaplenks ir Visagino. Čia bus rodomi save atpažinti kviečiantys filmai, kuriuos bus galima pamatyti Visagino kultūros centre „Draugystė“. Europos kino festivalis „Scanorama“ Visagine vyks lapkričio 19–22 dienomis.

„Kaip ir kiekvienais metais, komponuodami programą siekėme išlaikyti pusiausvyrą tarp pripažintų režisierių ir naujų kino kūrėjų balsų – drąsių, jautrių ir netikėtų. Kviečiu žiūrovus leistis į kino kelionę, kurioje kiekvienas atradimas tampa ir asmeniniu išgyvenimu“, – sako G. Arlickaitė.

„Scanoramos“ filmų programa Visagine:

lapkričio 19 d. 18.00 val. „Ką palieka meilė“ (rež. Hlynur Pálmason) 

Sulaukęs didingos epinės drobės „Prakeikta žemė“ sėkmės tarptautiniuose festivaliuose Hlynuras Pálmasonas sugrįžta į ekranus Kanuose pristatydamas švelnų ir siurrealų yrančios šeimos portretą „Ką palieka meilė“. Magnusas gyvena atskirai nuo Anos, bet vis dar lankosi jų bendruose namuose, kur liko trys poros vaikai. Kartu jie žaidžia krepšinį, eina į žygius, renka uogas, grybauja. Laiko tėkmę liudija tik rūdžių žymės, įsispaudusios Anos drobėse ir besikeičiantys metų laikai Islandijos kraštovaizdyje. Ar visa tai realybė, o gal tik vienišo, meilės pasiilgusio vyro sapnas? Ar baigiasi tai, kas tikra? Šių metų „Scanoramos“ atidarymo filmas paprastai, šiltai ir jautriai kalba apie didžiausią išliekančią gyvenimo vertybę – meilę. 

Lapkričio 20 d. 18.00 val. „Ledo bokštas“ (rež. Lucile Hadžihalilović)

Iš globos namų pabėgusi šešiolikmetė Žana pasislepia kino studijoje, kur dienomis filmuojama „Ledo karalienės“ ekranizacija. Mergaitė susižavi kaprizinga pagrindinio vaidmens aktore Kristina ir įsitraukusi į filmavimus, pavojingai su ja suartėja. Šiuolaikinė Anderseno pasakos interpretacija – sapniškas ir tamsus coming-of-age pasakojimas apie vaikiško tyrumo praradimą patekus į sudėtingus suaugusiųjų geismo bei kontrolės labirintus. Lucile Hadžihalilović „filmas filme“ su Marion Cotillard ir Gaspardu Noé Berlyne pelnė „Sidabrinį lokį“.

Lapkričio 21 d. 18.00 val. „100 litrų aukso“ (rež. Teemu Nikki)

Taina ir Pirko – seserys, kaimelyje pagarsėjusios savo verdamu sahti – stipriu suomišku alumi. Kai merginos išmaukia visą vestuvėms skirtą partiją, per 24 valandas jos turi gauti 100 litrų alaus. Populiariausioje šių metų Suomijos komedijoje linksmai parodomi suomiško bendravimo ypatumai, kartu užduodant ir nebanalius klausimus: pagiringoje odisėjoje sesėms galiausiai teks pripažinti, kad suomiškąjį auksą jos visgi mėgsta gerokai per daug.

Lapkričio 22 d., 11.00 val. „Maja, sugalvok pavadinimą“ (rež. Michel Gondry)

Maja ir jos tėtis, garsus prancūzų režisierius Michelis Gondry, gyvena skirtingose šalyse. Kiekvieną vakarą jis paprašo dukrelės sugalvoti pavadinimą naujai animuotai istorijai, kurioje mergaitė atliks pagrindinį vaidmenį. Istorijose ir vaikams, ir suaugusiesiems vaizduojami ne tik šiandien augančiam žmogui svarbūs pasauliniai įvykiai, bet ir jautriai perteikiamas nuoširdus bei kūrybiškas tėčio ir dukros bendravimas. Berlyno festivalyje filmas laimėjo „Krištolinį lokį“ už geriausią filmą jaunajai auditorijai. 

Lapkričio 22 d. 18.00 val. „Kurčia“ (rež. Eva Libertad)

Keramikė Anchela – kurčia, jos vyras Ektoras – girdintis. Pora laukiasi pirmagimio, tačiau jaunus tėvus slegia nežinia: ar vaikelis girdės? Kaip jis supras savo mamą? Anchelai pratinantis prie motinystės visuomenėje, kuri jos nepriima, Ektoras vis sunkiau laviruoja tarp kurčiųjų ir girdinčiųjų pasaulių. Festivalių favoritu tapęs autentiškas bei reikalingas pasakojimas – autobiografinė Miriam Garlo, Anchelos vaidmenį sukūrusios aktorės, istorija, kurioje tyrinėjama retai kino ekranuose matoma kurčiųjų motinystės tema. 

Lapkričio 22 d. 20.00 val. „Nutikimas su fortepijonu“ (rež. Quentin Dupieux)

Interneto žvaigždė, išgarsėjusi „Jackass“ stiliaus šokiruojančiais vaizdo įrašais, po nelaime pasibaigusio filmavimo apsistoja kalnų namelyje su asmeniniu asistentu. Tačiau jos poilsį nutraukia žurnalistė, šantažo būdu pareikalaujanti iš garsenybės interviu. Penkioliktas ir, ko gero, ciniškiausias Quentino Dupieux filmas kritikuoja meno industrijos pasaulį ir spektaklių ištroškusią, vienišumo kamuojamą visuomenę.

BILIETAI